Gana daug, ir didžioji dalis to nuramina. Dideli tyrimai, kuriuose stebėta šimtai tūkstančių žmonių, parodė, kad reguliariai kavą geriantiems žmonėms lėtinių kepenų ligų, cirozės ir kepenų vėžio rizika mažesnė nei kavos negeriantiems. Tai stebimieji tyrimai, todėl jie rodo sąsają, o ne įrodymą, kad apsaugo būtent kava.
Ką nustatė didžiausi tyrimai?
Nuolat minimi trys tyrimai.
- Cirozė. 2016 m. metaanalizėje (Kennedy ir kt.) apjungti devyni tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 430 000 žmonių. Kiekvieni papildomi du kavos puodeliai per dieną buvo susiję su 44 % mažesne cirozės rizika.
- Kepenų vėžys. 2017 m. tos pačios komandos metaanalizė, apėmusi 26 tyrimus ir daugiau nei 2 milijonus žmonių, parodė, kad du papildomi puodeliai per dieną susiję su 35 % mažesne hepatoceliulinės karcinomos, dažniausios kepenų vėžio formos, rizika.
- Lėtinės kepenų ligos. 2021 m. tyrime su beveik 495 000 „UK Biobank“ dalyvių, stebėtų vidutiniškai (mediana) beveik 11 metų, nustatyta, kad kavą geriantiems žmonėms lėtinės kepenų ligos išsivystymo rizika buvo 21 % mažesnė, o mirties nuo jos rizika – 49 % mažesnė nei negeriantiems. Mažiausia rizika stebėta geriant maždaug 3–4 puodelius per dieną.
„UK Biobank“ tyrime sąsaja išliko tiek maltai, tiek tirpiai, tiek bekofeinei kavai. Stipriausia sąsaja nustatyta maltai kavai, kuriai priskiriamas ir espresas.
Taigi ar kava apsaugo kepenis?
To kol kas teigti negalime. Visi šie rezultatai gauti stebimuosiuose tyrimuose: žmonės nurodė, kiek kavos geria, o mokslininkai žiūrėjo, kam vėliau išsivystė kepenų liga. Tai palieka vietos kitiems paaiškinimams.
- Kiti įpročiai. Kavą geriantys žmonės gali skirtis nuo negeriančiųjų mityba, alkoholio vartojimu, rūkymu ar pajamomis. Mokslininkai šiuos veiksnius koreguoja, bet niekada idealiai.
- Atvirkštinis priežastingumas. Žmonės, kurie jau jaučiasi blogai ar kuriems pasakyta, kad kepenys sunkiai dirba, gali gerti mažiau kavos. Tada negeriantieji atrodytų mažiau sveiki dėl priežasčių, kurios su kava nesusijusios.
- Vienas momentas. „UK Biobank“ tyrime apie kavą klausta tik vieną kartą, pradžioje. Per dešimt metų įpročiai keičiasi.
Tai pripažįsta ir patys šių tyrimų autoriai. Tiriami galimi biologiniai paaiškinimai, pavyzdžiui, kavos junginiai, veikiantys kepenų uždegimą ir randėjimą, tačiau didelė dalis šio darbo atlikta su ląstelėmis ir gyvūnais. Turime nuoseklią, gana stiprią sąsają daugelyje populiacijų, bet ne įrodymą.
Kiek kavos galima saugiai išgerti?
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) padarė išvadą, kad sveikiems suaugusiesiems:
- iki 400 mg kofeino per dieną nekelia susirūpinimo dėl saugos
- vienkartinės iki 200 mg dozės nekelia susirūpinimo dėl saugos
- nėštumo metu iki 200 mg per dieną nekelia susirūpinimo dėl vaisiaus
Kofeino kiekis puodelyje labai priklauso nuo kavos, puodelio dydžio ir paruošimo būdo, todėl tai yra gairės, o ne puodelių skaičius. Kai kuriems žmonėms kofeinas gali trikdyti miegą net tada, kai prieš miegą išgeriama apie 100 mg.
Ar svarbu, kaip ruošiate kavą?
Kalbant apie kepenis, tyrimai aiškaus atsakymo neduoda, nors „UK Biobank“ duomenimis stipriausia sąsaja buvo su malta kava. O štai cholesteroliui paruošimo būdas svarbus. Atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizė (Jee ir kt., 2001) parodė, kad nefiltruota kava didina bendrojo ir MTL cholesterolio kiekį, o filtruota kava turi labai mažą poveikį. Priežastis – natūralus kavos aliejus kafestolis, kurį sulaiko popierinis filtras.
Tai verta žinoti, jei mėgstate nefiltruotą kavą: užplikytą tiesiai puodelyje, turkišką, virtą graikiškai ar kiprietiškai arba paruoštą prancūziškame preso kavinuke. Tai nereiškia, kad jos reikia atsisakyti. Tačiau jei jūsų cholesterolio kiekis padidėjęs, verta tai paminėti gydytojui ir pasakyti, kiek puodelių išgeriate.
O jei jau turiu kepenų ligą?
Kava nėra gydymas. Jei sergate kepenų suriebėjimu, hepatitu, ciroze ar kita kepenų liga, prieš ką nors keisdami pasitarkite su gydytoju ir toliau laikykitės jums paskirto gydymo bei patarimų. Tas pats galioja, jei reguliariai vartojate vaistų, nes kofeinas gali sąveikauti su kai kuriais vaistais. Gydytojas ar vaistininkas gali tai patikrinti.
Naudinga nepamiršti ir platesnio vaizdo. Aiškiausią poveikį kepenų sveikatai turintys dalykai gerai žinomi: riboti alkoholį, palaikyti sveiką svorį, daugiau judėti ir pasiskiepyti nuo hepatito B, kai tai rekomenduojama. Kava nepanaikina gausaus alkoholio vartojimo padarinių.
Ką tai reiškia paprastam kavos mėgėjui?
Jei kavą jau mėgstate ir ji jums tinka, tyrimai neduoda priežasties jos atsisakyti, ir tam tikra prasme galite ramiai žiūrėti į savo įprotį, jei neviršijate EFSA rekomenduojamo kofeino kiekio. Jei kavos negeriate, pradėti dėl kepenų nereikia. Ir svarbu, kas patenka į puodelį: daug cukraus ar sirupo prideda laisvųjų cukrų, be kurių kepenys puikiai apsieitų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek puodelių kavos per dieną siejama su sveikesnėmis kepenimis?
„UK Biobank“ tyrime mažiausia lėtinės kepenų ligos rizika stebėta geriant apie 3–4 puodelius per dieną. Tai stebėta sąsaja, o ne rekomenduojama dozė, ir reikėtų neviršyti EFSA ribos – 400 mg kofeino per dieną.
Ar bekofeinė kava skaičiuojasi?
„UK Biobank“ tyrime bekofeinė kava taip pat buvo susijusi su mažesne kepenų ligų rizika. Tai leidžia manyti, kad tam tikrą vaidmenį gali atlikti ir kiti junginiai, ne tik kofeinas, tačiau tai neįrodyta.
Ar nefiltruota kava kenkia cholesteroliui?
Tyrimuose nefiltruota, virta ar užplikyta kava didino MTL cholesterolio kiekį, o filtruota kava turėjo labai mažą poveikį. Jei jūsų cholesterolio kiekis padidėjęs, paklauskite gydytojo, ar dalį puodelių nevertėtų pakeisti filtruota kava.
Šaltiniai: Kennedy OJ et al., Systematic review with meta-analysis: coffee consumption and the risk of cirrhosis, Alimentary Pharmacology & Therapeutics 2016, 43(5):562, Kennedy OJ et al., Coffee, including caffeinated and decaffeinated coffee, and the risk of hepatocellular carcinoma: a systematic review and dose–response meta-analysis, BMJ Open 2017, 7:e013739, Kennedy OJ et al., All coffee types decrease the risk of adverse clinical outcomes in chronic liver disease: a UK Biobank study, BMC Public Health 2021, 21, EFSA, Scientific opinion on the safety of caffeine (EFSA Journal 2015, 13(5):4102), Jee SH et al., Coffee consumption and serum lipids: a meta-analysis of randomized controlled clinical trials, American Journal of Epidemiology 2001, 153(4):353.
